Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Apskaita>Bendra buhalterinės apskaitos charakteristika (2)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Bendra buhalterinės apskaitos charakteristika (2)

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Bendra buhalterinės apskaitos charakteristika. Buhalterinės apskaitos raida. Apskaitos atsiradimas ir jį lemiantys veiksniai. Apskaita vergovinėje santvarkoje. Apskaita feodalinėje epochoje. Apskaitos raida kapitalistinėje santvarkoje. Apskaitos raida Lietuvoje. Informacijos sistemų esmė. Buhalterinės apskaitos esmė ir uždaviniai. Buhalterinės apskaitos apibrėžimas. Informacinių funkcijų uždaviniai. Informacijos vartotojai. Buhalterinės apskaitos reglamentavimas Lietuvos Respublikoje. Apskaitos reglamentavimo aktai ir įstatymai. Tarptautiniai apskaitos standartai. Europos Sąjungos direktyvos. Įmonės apskaitos politikos esmė. Išvados.

Ištrauka

1.1. Apskaitos atsiradimas ir jį lemiantys veiksniai

Apskaita vystėsi kartu su žmonių civilizacija. Apskaitos atsiradio vietą ir laiką įvairūs autoriai aiškina įvairiai. Vienas aišku kad ji atsirado dar pirmykštėje bendruomenėje. Šioje santvarkoje pastebimi paprasčiausi apskaitos elementai. Pirmykštės bendruomenės santvarkos pradžioje kiekvienas žmogus pats stebėjo, skaičiavo ir analizavo visus ūkinius procesus. Tik vėliau, atsiradus gentims, visus ūkinius procesus ėmė registruoti genties vadai. Apskaitos objektai seniausioje apskaitos visuomenės pakopoje buvo ūkio inventorius, darbo priemonės, genties narių darbas, darbo produktai ir pan.
Pagrindinis veiksnys, paskatinęs apskaitos atsiradimą, yra visuomeninio darbo pasidalijimas. Juk būtinumas skaičiuoti daiktus bei stebėti ūkinius reiškinius gali iškilti tik tam tikru mastu pasikeitus žmonių gamybiniai veiklai, ypač atsiradus mainams. Štai kodėl, amatininkų gentims atsiskyrus nuo gyvuolių augintojų, buvo būtina skaičiuoti ūkinius reiškinius.
Ypač didele reikšmę apskaitai atsirasti turėjo tokie veiksniai kaip amatų, žemės ūkio darbų ir prekybos asiradimas bei plėtojimas. Vystantis gamybinėms jėgoms, ypač prekybiniam santikiams, asirado raštas, numeracija, metrologija, o ilgalainiui – ir paprasčiausios skaičiavimo priemonės.
Apskaitos atsiradimas glaudžiai siejasi ir su tokia veiklos sritimi kaip organizacinis darbas, apie kurį duomenų randame antikos laikų metraščiuose. Iš įvairių archeologinių tyrimų daromos prielaidos, kad visose senovės valstybėse apskaitos atsiradimą ir jos tolesnę raidą nulėmė tos valstybės teritorinės, gamtinės, ekonominės, teisinės, politinės ir kitos sąlyos.

1.2. Apskaita vergovinėje santvarkoje

Vergovinėje santvarkoje jau galima tiksliai nurodyti konkrečias valstybes, kuriose taikyta ūkinė apskaita. Apie jos tvarkymą yra išlikę duomenų ne tik Senojo (Egipto, Babilonojos) ir Antikos (Romos, Graikojos) pasaulio šalyse, bet ir kitose senovės valstybėse: Žydų, Ururatų, Finikijijoje ir kaikuriose kitose. Daugiausia duomenų apie apskaitos atsiradimą, jos būklę ir raidą yra išikę senovės Graikijos ir Romos metraščiuose.
Didžiausia įtaka apskaitos atsiradimui ir plėtojimuisi senovės Graikijoje turėjo bankų veikla, spartus smulkiosios pramonės ir prekybos tobulėjimas. Kitaip negu Egipte ir kitose valstybėse, Graikijoje buvo net keturi apskaitos objektai: prekių apyvarta, banko indėliai, gyventojų turtas, šventyklos turtas
Svarbus vaidmuo Graikijos ūkinės apskaitos raidoje tenka šventykloms ir bankams. Graikijoje šventyklos, be savo tiesioginės veiklos, dar atliko įvairias finansines operacijas. Jos saugodavo privačių asmenų pinigus, teikdavo paskolas ir išieškodavo palukanas.
Senovės Romoje ūkinės raidai didžiausia įtaką turėjo gana gerai išsivystę amatai, mokesčių rinkimai, armijos išlaikymas, prekyba vergais. Roma buvo iš svarbiausių pasaulio piniginių operacijų, aukcionų ir prekybinių sandėrių centrų. Gana aukša apskaitos lygį senovės romoje rodė išlikę apskaitos terminai, pvz.: aria – kasa, ratio – sąskaita, liber – knyga, nomen facere – įrašyti straipsniai arba skola į knyga.
Senovės graikijoje ir Romoje ūkinėms operacijoms atvaizduoti buvo naudojamos įvairios matų ir svorio sistemos. Buvo sukurti pirmi skaičiavimo prietaisai, romėniškoji numeracija. Ilgalainiui apskaitoje pradėti vartoti visi keturi aritmetiniai veksmai. Senovės Graikijos ir Romos askaita turėjo didelę įtaką ūkinės apskaitos raidai kitose senovės valstybėse. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-01-26
DalykasApskaitos referatas
KategorijaApskaita
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai7
Dydis20.45 KB
AutoriusToma
Viso autoriaus darbų9 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaKauno kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Bendra buhalterines apskaitos charakteristika (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Kauno kolegija / 2 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą