Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Apskaita>Išlaidos (2)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Išlaidos (2)

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Išlaidų rūšys ir jų klasifikacija. Tiesioginės gamybos išlaidos. Netiesioginės gamybos išlaidos. Savikainos (išlaidų) kalkuliavimo metodai. Užsakyminis kalkuliavimo metodas. Tiesioginės išlaidos pilnosios gaminių savikainos kalkuliavimo metoduose. Netiesioginės išlaidos pilnosios gaminių savikainos kalkuliavimo metoduose.

Ištrauka

Nustatant pagamintos produkcijos savikainą, labai svarbu teisingai ir detaliai suklasifikuoti bei apskaityti gamybos išlaidas. Ekonominėje literatūroje gamybos išlaidos dažniausiai klasifikuojamos pagal šiuos 3 požymius:
1) pagal išlaidų rūšis;
2) pagal įmonės padalinius, t.y. išlaidų susidarymo vietą (išlaidų apskaitos centrus);
3) pagal gaminių, darbų, patarnavimų rūšis.

Klasifikuojant išlaidas pagal jų rūšis, išskiriamos ekonomiškai vienarūšės išlaidos:
• materialinės ir joms prilygintos išlaidos;
• energijos išlaidos;
• amortizaciniai atskaitymai (nusidėvėjimo padengimo išlaidos);
• darbo apmokėjimo išlaidos;
• socialinio draudimo įmokos;
• kitos išlaidos.
Sudarant kalkuliacijas gaminiams, ekonomiškai vienarūšės išlaidos sujungiamos į kelių elementų grupes. Rinkos ekonomikos šalyse dažniausiai pasitelkiama sustambinta išlaidų straipsnių nomenklatūra. Ji lengvai pritaikoma bet kuriai gamybos operacijai ar gaminiui, bet kuriam įmonės padaliniui ar firmai apskritai. Sustambintoje išlaidų nomenklatūroje išskiriamos:
• išlaidos žaliavoms ir medžiagoms;
• darbo apmokėjimo, soc. draudimo išlaidos;
• pridėtinės išlaidos, susijusios su energijos, įrengimų naudojimu ir kitomis netiesioginėmis išlaidomis.
Knygos "Kaštų apskaita" autoriai teigia, kad ūkiskaitos požiūriu ypač svarbus yra išlaidų klasifikavimas pagal įmonės padalinius. Tinkamai vedant išlaidų apskaitą, galima nustatyti ne tik jų susidarymo vietą, bet ir atskirų įmonės padalinių atsakomybę už atitinkamų išlaidų susidarymą.
Išlaidų klasifikavimas pagal gaminius įgalina nustatyti konkrečių išlaidų santykį su gamybos procesu.
Priklausomai nuo gamybos valdymo funkcijų, išlaidos klasifikuojamos į:
1) gamybos išlaidas, kurias tiesiogiai nulemia gamybos procesas (pagrindinės
gamyboje sunaudotos medžiagos, darbo užmokestis, energija technologiniams reikalams);
2) administracines išlaidas, susijusias su firmos valdymo personalo išlaikymu;
3) realizavimo išlaidas.
Teoretikai ir praktikai siūlo išlaidas klasifikuoti ir pagal kitus požymius:
1. pagal laiką, kuriam skaičiuojamos, išlaidos skirstomos į:
a) einamąsias, faktiškas išlaidas;
b) išankstines, planines išlaidas;
2. pagal apimtį ir palyginimo laipsnį į:
c) bendrąsias išlaidas;
d) vieneto vidutines išlaidas;
2. pagal apskaičiavimo objektą, nustatant pajamas:
e) gaminio išlaidas;
f) periodo išlaidas.
J. Mackevičius, klasifikuodamas išlaidas knygoje ,,Apskaita", rašo, kad svarbiausias išlaidų klasifikavimo principas yra elastingumas. Elastingumas - tai priklausomybė tarp išlaidų dydžio ir daugelio veiksnių, turinčių įtakos išlaidoms, pvz.: 1) gamybinių pajėgumų panaudojimo laipsnis; 2) įmonės funkcijos; 3) įmonės organizacinė struktūra; 4) gaminamos produkcijos asortimentas bei struktūra; 5) veiksniai, turintys įtakos visoms įmonės išlaidoms.
J. Mackevičius siūlo išlaidas klasifikuoti ir pagal kitus požymius:
1. pagal santykį su gamybos apimtimi (pastovios ir kintamos);
2. pagal ryšį su gamybos procesu (pagrindinės ir pridėtinės);
3. pagal planavimo pobūdį (planuojamos ir neplanuojamos);
4. pagal kalendorinius laikotarpius (einamojo laikotarpio, nebaigtos gamybos ir būsimųjų laikotarpių);
5. pagal vaidmenį gamybos ir realizavimo procese (gamybos ir ne gamybos);
6. pagal išlaidų įskaitymą j produkcijos savikainą (tiesioginės ir netiesioginės);
7. pagal darbo pobūdį (gyvojo ir sudaiktintojo darbo).

Skirstant išlaidas pagal subjektus, kartu jos grupuojamos ir pagal veiklos rūšį: pagrindinės ir pagalbinės gamybos, materialinio aprūpinimo, marketingo, valdymo, naujų technologijų rengimo.
Taip pat skiriamos ilgalaikės ir trumpalaikės išlaidos. Trumpalaikės išlaidos susijusios su įmonės artimiausių faktinių tikslų siekimu, o ilgalaikės išlaidos skirtos strateginiams tikslams.
Apibendrindamas noriu pažymėti, kad pagrindinės išlaidų rūšys yra dvi: tiesioginės (kintamos) ir netiesioginės (pastovios). Kiekviena jų yra apibrėžiama priklausomai nuo to, kaip keičiasi bendrosios išlaidos, keičiantis pasirinkto išlaidų objekto veiklai (dažnai vadinamai apimtimi). Išlaidų objekto veikla ar apimtis gali būti išmatuota pagamintos ar parduotos produkcijos vienetais, išdirbtomis valandomis, nuvažiuotais kilometrais, suvartotais litrais, apžiūrėtais pacientais, apmokėtais atlyginimais, pardavimu litais ar kuriuo nors kitu apimties ar veiklos mato vienetu. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-04-26
DalykasApskaitos referatas
KategorijaApskaita
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis18.41 KB
AutoriusVita
Viso autoriaus darbų28 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas0
Failo pavadinimasMicrosoft Word Islaidos (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą