Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Apskaita>Pelno apskaičiavimas ir naudojimas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Pelno apskaičiavimas ir naudojimas

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Įvadas. Apmokestinamojo pelno apskaičiavimo tvarka. Pelno funkcija. Pelnas ir rizika.

Ištrauka

Bendriausia prasme pelnas yra bendrųjų pajamų ir kaštų skirtumas.
Buhalterinis penas įvertina tik eksplicitinius kaštus ir neįskaičiuoja alternatyviųjų nuosavų išteklių kaštų.
Verslininkas, skaičiuodamas visus kaštus, nori kad jam būtų normaliai atlyginta.
Normalusis pelnas yra minimalios pajamos, būtinos tam, kad verslininkas veiktų tam tikroje įmonėje.
Verslininko gaunamas normalusis pelnas už verso funkcijų vykdymą yra dalis implicitinių kaštų. Jeigu gautas pelnas viršija normalųjį pelną, tai šis skirtumas vadinamas ekonominiu pelnu. Ekonominis pelnas – tai lėšos, kurios ieka iš bendrųjų pajamų atskaičius visus kaštus:
EKONOMINIS ELNAS = Bendrosios pajamos – Ekonominiai kaštai

Apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, iš per mokestinį laikotarpį gautų pajamų atimamos neapmokestinamosios pajamos ir atskaitomi leidžiami atskaitymai, įskaitant ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus. Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti. Prie ribojamo dydžio leidžiamų atskaitymų priskiriamos:
• ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudos (nuo 5 iki 33 procentų per metus priklausomai nuo turto grupės), mokesčio apskaičiavimo tikslais leidžiami tiesinis arba dvigubo balanso metodai;
• ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo sąnaudos;
• komandiruočių sąnaudos;
• reklamos ir reprezentacijos sąnaudos;
• beviltiškos skolos;
• pensinio, gyvybės draudimo įmokos darbuotojų naudai ir kt.
Pajamos ir atskaitymai turi būti grindžiami dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus ir kitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus papildomus rekvizitus.
Neleidžiami atskaitymai, kurie negali būti atskaitomi iš pajamų:
• pridėtinės vertės mokestis, mokamas į biudžetą, ir pelno mokestis;
• palūkanos, mokamos už valstybės arba savivaldybės kapitalo naudojimą;
• netesybos, į biudžetą ir valstybės fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos;
• palūkanos ar kitokios išmokos už susijusių asmenų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą;
• ribojamų dydžių atskaitymų dalis, viršijanti nustatytus dydžius;
• nuostoliai tarp susijusių asmenų;
• dividendai ar kitaip paskirstytas pelnas ir kt.
Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės išmokos užsienio vienetams, kurie įregistruoti ar kitaip organizuoti tikslinėse teritorijose, laikomos neleidžiamais atskaitymais, jei trūksta įrodymų, kad šios išmokos yra susijusios su jas išmokančio ir gaunančio vieneto įprastine veikla ir tarp išmokos ir ekonomiškai pagrįstos ūkinės operacijos yra ryšys. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-10-20
DalykasApskaitos referatas
KategorijaApskaita
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai5
Dydis17.46 KB
Autoriuslaura
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaVilniaus Gedimino Technikos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pelno apskaiciavimas ir naudojimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą