Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Apskaita>Pinigų ir jų ekvivalentų bankuose judėjimo dokumentavimas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Pinigų ir jų ekvivalentų bankuose judėjimo dokumentavimas

  
 
 
1234567891011121314151617181920
Aprašymas

Įvadas. Banko procesų charakteristika. Komercinių bankų pasyvinių operacijų charakteristika. Komercinių bankų aktyvinių operacijų charakteristika. Užbalansinės ir trastinės operacijos. Sąskaitų atidarymas ir disponavimas. Operacinio darbo ir dokumentų apyvartos organizavimas. Vekselių naudojimo tvarka. Čekių naudojimo tvarka. Kreditavimo operacijos. Valiutinių operacijų organizavimas. Investicijos į vertybinius popierius. Praktinė dalis. Nepriklausomo auditoriaus išvada. Konsoliduotos balansinės ataskaitos. Konsoliduotos pelno ir nuostolio ataskaitos. Konsoliduotos akcininkų nuosavybės ataskaitos. Banko akcininkų nuosavybės ataskaitos. Konsoliduotos finansinės ataskaitos pastabos. Išvados.

Ištrauka

Šio kursinio darbo tema "Pinigų ir jų ekvivalentų bankuose judėjimo dokumentavimas". Pirmiausia reikia suprasti kas tai yra bankas, jo samprata, todėl trumpai apžvelgiau svarbiausius klausimus susijusius su bankais. Kadangi šiame darbe yra pateikta Lietuvos Žemės Ūkio banko finansinė ataskaita (praktinė dalis), o šis bankas priklauso komercinių bankų grupei, todėl teorinėje dalyje yra apžvelgiama komercinių bankų vykdomos operacijos bei jų veiklos samprata.
Kaip jau buvo minėta praktinėje dalyje yra pateikta 1999 m. Lietuvos Žemės Ūkio banko finansinė analizė. Lietuvos žemės ūkio bankas yra vienas iš seniausių bankų Lietuvoje. Jo istorijos šaknų, kaip specializuoto banko, aptarnaujančio žemės ūkio produkcijos gamintojus ir perdirbėjus, reikėtų ieškoti pobaudžiavinėje Lietuvoje, kai kūrėsi tokie kaip Vilniaus akcinis žemės bankas (1872 m.).
1999 m. Lietuvos žemės ūkio bankas toliau tęsė ankstesniais metais pradėtus valdymo ir informacinių sistemų tobulinimo, pasiruošimo privatizacijai darbus bei nuolat siekė geresnių finansinių veiklos rezultatų. 1999 m. Banko uždirbtas pelnas sudarė 11,8 proc., o kapitalo pelningumas buvo 10,2 proc.
Kaip matome bankas puikiai išnaudoja esamus resursus pelnui gauti. Būtent dėl šių priežasčių aš ir pasirinkau šio banko finansinę analizę.


Banko procesų klasifikavimo pagrindas gali būti banko balansinė ataskaita, kurioje atsispindi pagrindinių banko operacijų rezultatai.
Skiriamos aktyvinės, pasyvinės ir nebalansinės banko operacijos. Aktyvuose parodomos lėšų panaudojimo kryptys – turtas, pasyvuose – lėšų šaltiniai nebalansinėse sąskaitose atsispindi balanse neparodomos operacijos.

Komercinių bankų pasyvinių operacijų charakteristika

Banko pasyvus sudaro įsipareigojimai ir banko kapitalas.
Nuosavoms lėšoms priskiriamas banko kapitalas. Jis skirstomas į pagrindinį ir papildomą.
Pagrindinis kapitalas = įregistruotas akcinis kapitalas + atsargos kapitalas + gyventojų depozitų draudimo kapitalas + savanoriškai nepaskirstytas pelnas.
Įregistruotas akcinis kapitalas – tai apmokėtas ir Lietuvos banko įregistruotas kapitalas. Atsargos kapitalas – tai rezervai, sukaupti pagal Lietuvos banko reikalavimus (25 proc. pelno atskaičius mokesčius). Jis yra skirtas akcijų kurso kritimui išlyginti. Jis didinamas tol, kol (nelygu kokiose šalyse) arba susilygins su pagrindiniu kapitalu (taip yra Lietuvoje), arba sudarys 50 proc. ar kitokią pagrindinio kapitalo dalį. Gyventojų indėlių draudimo kapitalas – tai indėlininkų interesams ginti sukaupti rezervai pagal Lietuvos banko reikalavimą (10 proc. pelno atskaičius mokesčius). Jis yra pastovus iki banko likvidavimo. Savanoriškai nepaskirstytas pelnas – tai nepaskirstyto pelno likučio dalis, kuri akcininkų visuotinio susirinkimo sprendimu gali būti nukreipta papildomai akcijų emisijai.
Papildomas kapitalas = bendros paskirties rezervai paskolų nuostoliams padengti + kiti bendrosios paskirties rezervai + emisijos skirtumas + pagrindinių priemonių perkainojimo rezervai + einamųjų metų nepaskirstytas pelnas.
Bendrosios paskirties rezervai galimiems paskolų nuostoliams padengti –tai rezervai, sukaupti nuostoliams padengti, kurių galima patirti dėl tokių paskolų, kurios dar neidentifikuotos kaip blogos ar abejotinos. Šie rezervai sudaromi iš pelno ir paprastai būna ne mažesni kaip 1 proc. visų paskolų, buvusių metų pabaigoje. Kiti bendrosios paskirties rezervai – tai praėjusių metų nepaskirstytas pelnas, taip pat pelnas, nukreiptas į plėtros fondus. Emisinis skirtumas – tai skirtumas tarp akcijos pardavimo ir nominalios vertės. Pagrindinių priemonių perkainojimo rezervas – tai pagrindinių priemonių vertės padidėjimas dėl jų perkainavimo ar indeksavimo vyriausybės sprendimu. Einamųjų metų nepaskirstytas pelnas yra laikino pobūdžio, jame kaupiami akcininkams dar neišmokėti dividendai ir rezervuose neįskaitytos lėšos. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-04-03
DalykasApskaitos kursinis darbas
KategorijaApskaita
TipasKursiniai darbai
Apimtis18 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis41.67 KB
AutoriusRomas
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2003 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaAlytaus kolegija
FakultetasVadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pinigu ir ju ekvivalentu bankuose judejimo dokumentavimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą