Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Apskaita>Piniginių lėšų apskaita (2)
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Piniginių lėšų apskaita (2)

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425
Aprašymas

Įvadas. Piniginis turtas, jo reikšmė įmonėje. Lėšų apskaitos kasoje ir banko sąskaitoje ypatumai. Kasos operacijos ir jų dokumentavimas. Banko operacijų dokumentavimas. Valiutinės operacijos ir jų apskaita. Išvados.

Ištrauka

Vos tik atsirado darbo pasidalijimas, pasirodė ir pinigai. Įvairiais laikotarpiais jie buvo suprantami skirtingai, arčiau jų pagrindinė paskirtis buvo ir yra ta pati – išmatuoti, palyginti atskirų prekių ir paslaugų vertę. Pinigai naudojami kaip atsiskaitymo, mainų, įkainojimo, apskaitos ir įmonės veiklos efektyvumo priemonė.
Pasak Vaškelaičio, tai lėmė šios pinigų savybės :
- visuotinis priimtinumas, t.y. pasitikėjimas pinigais, patogumas žmonėms;
- vienarūšiškumas, t.y. vienos vertės piniginiai ženklai yra vienodi;
- dalumas, t.y. pinigai yra skaidomi dalimis, kad būtų galima atiduoti grąžą;
- pastovumas, t.y. pinigų vertė šiandien ir rytoj yra maždaug ta pati;
- tvarumas, t.y pinigai atsparūs dėvėjimuisi;
- atpažinimas, t.y pinigai lengvai atpažįstami ir sunkiai klastojami.
Reiktų paminėti ir pagrindines pinigų funkcijas:
- mainų priemonė, t.y. kaip tam tikrų vertybių pakaitalas;
- vertės matas, t.y. priemonė įvairių daiktų ir paslaugų vertėms palyginti;
- cirkuliacijos priemonė perkant ir parduodant prekes bei paslaugas, t.y. tarpininkavimas tarp gamybos ir vartojimo;
- vertės kaupimo priemonė, užtikrinanti prekių ir paslaugų pareikalavimą ateityje;
- būsimų mokėjimų priemonė kaip ateities įsipareigojimų matas.
Grynieji pinigai yra paprasčiausia ir seniausia atsiskaitymų priemonė. Grynųjų pinigų padidėjimas didina įmonės likvidumą, leidžia tuojau pat naudotis gauta suma. Atsiskaitymas grynaisiais paprastai vykdomas tuo pat metu, kai gaunamos prekės, todėl kyla mažiausiai problemų dėl verslo partnerių tarpusavio nepasitikėjimo.
Tačiau, atsiskaitant grynaisiais pinigais iškyla nemažai sunkumų: nepatogu nešiotis dideles pinigų sumas (juos galima pamesti, juos gali pavogti ir pan.) Be to pinigų skaičiavimas atima daug laiko. Taipogi sudaromos palankios sąlygos nuslėpti pajamas, ypač tada, kai pirkėjas sumoka pinigus už prekę ir nereikalauja įmokėti į kasą pinigų, priėmimo dokumentų ir pan.
Taigi, kaip matome, atsiskaitymas grynaisiais pinigais turi ne tik privalumų, bet ir trūkumų. Todėl, nors įmonės bei organizacijos ir gali atsiskaitinėti grynaisiais, ši atsiskaitymų rūšis tampa nepopuliari. Normalioje rinkoje atsiskaitymai grynaisiais pinigais dažniausiai taikomi mažmeninėje prekyboje, paslaugų sferoje, nors ir čia jų įtaka mažėja. Priešingai, atsiskaitymai grynaisiais pinigais dominuoja šešėlinės rinkos operacijose. Jų pagausėjimas – tai šešėlinės rinkos indikatorius, rodantis šios rinkos pagyvėjimą.
Atsiskaitymas negrynaisiais pinigais, jų paplitimas – tai išvystytų piniginių santykių požymis. Tam būtinos prielaidos: pakankamas kreditinių santykių plėtojimas, ekonomikos subjektų laisvų piniginių lėšų laikymas bankuose.
Atsiskaitymai negrynaisiais vykdomi perkeliant pinigines lėšas iš vienos įmonės atsiskaitomosios sąskaitos į kitos įmonės atsiskaitomąją sąskaitą. Grynųjų pinigų apyvarta pakeičiama bankų įrašais.
Atsiskaitymai negrynaisiais, sudarydami didžiąją pinigų apyvartos dalį, išstumia iš cirkuliacijos stambias pinigų sumas. Tai leidžia sumažinti jų emisiją, cirkuliacijos kaštus pinigams spausdinti, transportuoti, saugoti, skaičiuoti ir pan.
Atsiskaitant negrynaisiais, bankams susidaro palankios sąlygos kontroliuoti įmones, jų veiklą. Taip pat jie leidžia valstybės lygmeniu per kredito sistemą apskaityti ir kontroliuoti visuomeninio produkto gamybą ir paskirstymą, sukaupti operatyviąją informaciją.
Teisingai ir racionaliai organizuoti atsiskaitymai negrynaisiais turi esminę reikšmę įmonės finansinei drausmei stiprinti. Laiku baigti atsiskaitymai sudaro sąlygas nepertraukiamai lėšų apytakai, galimybę laiku atsiskaityti su savo tiekėjais, finansų bei banko įstaigomis, darbuotojais. Tokiu būdu atsiskaitymai negrynaisiais ne tik atspindi ūkinius sandorius, bet ir aktyviai juos veikia. Taigi jie yra ekonomiškai reikšmingi, kadangi padeda:
- skatinti produkcijos realizavimą, savalaikius atsiskaitymus ir nepertraukiamą lėšų apytaką;
- sudaryti sąlygas vienai įmonei kontroliuoti kitą, o bankams – jas abi;
- spartinti dokumentų ir apyvartinių lėšų apyvartumą, tuo mažinti materialinius ir laiko nuostolius.
Vykdant atsiskaitymus negrynaisiais pinigais vadovaujamasi keliais principais. Pirma, siekiama pinigų judėjimą susieti su materialinių vertybių apyvarta, ją kontroliuoti atsiskaitymais.
Antra, paprastai bankas nurašo pinigus nuo pirkėjo sąskaitos tik jam sutikus ar pavedus. Tai yra svarbi ūkinių sutarčių drausmės laikymosi kontrolės sąlyga.
Trečia, įmonės moka tiekėjams savomis ar banke pasiskolintomis lėšomis. Bankų įstaigos yra atsiskaitymų tarpininkės. Jos ne tik atlieka atsiskaitymų technines operacijas, bet ir aktyviai juos organizuoja bei kontroliuoja. O tai padeda stiprinti ūkinių sutarčių ir mokėjimų drausmę. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-07-04
DalykasApskaitos kursinis darbas
KategorijaApskaita
TipasKursiniai darbai
Apimtis23 puslapiai 
Literatūros šaltiniai20 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis35.17 KB
AutoriusJovita
Viso autoriaus darbų6 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/DėstytojasDoc. Dr. D. Poškaitė
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasEkonomikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Piniginiu lesu apskaita (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 23 puslapiai 
  • Vilniaus Universitetas / 4 Klasė/kursas
  • Doc. Dr. D. Poškaitė
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą