Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Apskaita>Klaidos ir apgaulės
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Klaidos ir apgaulės

  
 
 
12345678910111213141516
Aprašymas

Klaidų ir apgaulių sąvokos. Atsakomybė už klaidas ir apgaules. Klaidų klasifikavimas. "Auksinės taisyklės" apgaulei nustatyti. "Ledkalnio" teorijos esmė. Klaidų ir apgaulių reikšmingumo lygiai. Klaidų ir apgaulių fiksavimas.

Ištrauka

Kaip žinoma, auditoriaus darbas yra labai atsakingas, reikalaujantis labai didelio kruopštumo, pastabumo, atsidavimo, ir kas be ko labai daug žinių, tiek apie pačią apskaitą, atskaitomybes sudarymą, ekonominę, bei socialinę padėtį šalyje ir pan. Tačiau atliekant auditą, kaip ir bet kurį kita darbą pasitaiko klaidų, bei apgaulių. Būtent šių reiškinių ypatybes atliekant auditą ir bus aptarta šiame darbe.
Pasak autoriaus J. Mackevičiaus klaida, tai nukrypimas nuo taisyklės, tiesos. Audito požiūriu klaida yra netyčinis, nesąmoningas apsirikimas, t. y. aritmetiniai suklydimai tvarkant apskaitą; neteisingas faktų interpretavimas ir jų nepastebėjimas; tinkamų apskaitos principų nesilaikymas dėl nežinojimo ir kiti įvairūs apsirikimai.
Galima teigti, kad praktiškai beveik nėra buhalterio, kuris nebūtų padaręs klaidos, ir kad nėra buhalterijos, kurioje nebūtų randamos klaidos.
Panašiai klaidą apibūdina ir 11- asis nacionalinis audito standartas, šiame standarte teigiama, jog terminas ,,klaida" siejamas su netyčiniu apsirikimu sudarant finansinę atskaitomybę, tokiu kaip:
a) matematinė finansinę atskaitomybę pagrindžiančių įrašų ir apskaitos duomenų užrašymo klaida;
b) apsirikimas ar klaidingas faktų supratimas;
c) apskaitos tvarkos nesilaikymas.
Su klaida kartais sietinas ar neišmanačiųjų painiojimas terminas yra apgaulė. J Mackevičius teigia, kad apgaulė - veiksmai, elgesys ar žodžiai, kuriais norima sąmoningai suklaidinti. Apgaulę apibrėžia sekančiai - apgaulė suprantama kaip dokumentų ir įrašų falsifikavimas, manipuliavimas jais ar jų keitimas, neteisėtas turto pasisavinimas, dokumentais ar įrašais patvirtintų operacijų ignoravimas ar nuslėpimas, neįvykusių operacijų įrašymas, apskaitos tvarkymo principų igno-ravimas. Apgaulė - sąmoninga klaida, kuriai padaryti iš anksto ruošiamasi.
Tuo tarpu 11- asis nacionalinis audito standartas terminą ,,apgaulė" sieja su vieno ar keleto vadovų, darbuotojų ar trečiųjų šalių tyčiniais veiksmais, dėl kurių finansinė atskaitomybė yra klaidingai pateikiama. Apgaulė apima:
a) dokumentų ar įrašų klastojimą, pakeitimą ar manipuliavimą jais;
b) neteisėtą turto pasisavinimą;
c) ūkinės operacijos poveikio nuslėpimą ar ūkinių operacijų arba dokumentų praleidimą;
d) nepagrįstą ūkinės operacijos įrašymą į registrus;
e) piktnaudžiavimą apskaitos tvarka ir politika.
Nesvarbu ar klaidos padaromos netyčia per nežinojimą ar apsirikimą, ar tikslingai (kalbant apie apgaules), siekiant apgauti ir suklastoti duomenis, esmė ta, jog apskaitos informacija yra iškraipoma, to įtakoje sumažėja finansinių ataskaitų patikimumas.
Audito objektyvumo principas reikalauja, kad auditorius išreikštų savo nuomonę apie klaidų ir apgaulių buvimą finansinėse ataskaitose ir jų įtaką informacijos patikimumui. Formuodamas savo nuomonę auditorius atlieka suplanuotas procedūras, siekdamas įrodyti, kad finansinės ataskaitos tinkamai sudarytos. Auditoriaus tikslas - įrodyti, kad apgaulės ir klaidos, galinčios turėti lemiamos įtakos finansinei ataskaitai, nebuvo surastos, o jei buvo, tai apgaulių įtaka tinkamai atvaizduota finansinėje ataskaitoje, o klaidos ištaisytos. Patikimumo laipsnis paprastai bus aukštesnis toje įmonėje, kur nustatyti klaidų, o ne apgaulių atvejai, kadangi apgaules dažniausiai lydi veiksmai, skirti nuslėpti jų buvimą. (1; p.288)
Pasak autoriaus J. Mackevičiaus, atskleisti klaidas ir apgaules gana sudėtinga. Tyrimai rodo, kad auditoriai atskleidžia tik apie 20-25 proc, kitos kontrolės rūšys – apie 24 proc., atsitiktinai gaunant slaptus pranešimus, atskleidžiama apie 50-55 proc. visų klaidų ir apgaulių. Nors statistika tokia, tačiau auditorių vaidmuo atskleidžiant klaidas ir apgaules gana didelis. Svarbiausias auditorių uždavinys šiuo atveju - ištirti ir įvertinti vadovybės metodus, kontrolės sistemas ir nustatyti, ar jos tinkamos ir efektyvios, ar dėl jų neįvyko piktnaudžiavimų. Pasaulinėje audito praktikoje kol kas iš auditorių nereikalaujama atskleisti visų rūšių klaidas ir apgaules. Tačiau auditorius turi jausti moralinę atsakomybę, kai po jo atlikto audito kiti asmenys atskleidžia atitinkamus piktnaudžiavimo faktus. Šiuo atveju kyla klausimas, kodėl šie piktnaudžiavimai nebuvo atskleisti audito metu. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-09-19
DalykasApskaitos referatas
KategorijaApskaita
TipasReferatai
Apimtis14 puslapių 
Literatūros šaltiniai4
Dydis28.56 KB
AutoriusSimona
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2007 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/Dėstytojasdoc.dr.A.Kustienė
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
FakultetasEkonomikos ir vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Klaidos ir apgaules [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 14 puslapių 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 4 Klasė/kursas
  • doc.dr.A.Kustienė
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą