Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Apskaita>Ūkininko ūkio veiklos apskaita dvejybine sistema
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Ūkininko ūkio veiklos apskaita dvejybine sistema

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132
Aprašymas

Įvadas. Literatūros apžvalga. Pagrindiniai dvejybinės apskaitos sistemos principai. Teisės aktų, reglamentuojančių ūkininko ūkio veiklos apskaitą dvejybine sistema, trumpa apžvalga. Literatūros, nagrinėjančios ūkininko ūkio veiklos apskaitą dvejybine sistema, trumpa apžvalga. Ūkininko ūkio apibūdinimas. Ūkininko ūkio veiklos apskaita dvejybine sistema. Ūkininko Vytauto Žarnausko sąskaitų plano paaiškinimai. Pirminiai dokumentai. Pardavimų ir įplaukų pirminė apskaita. Pirkimų ir mokėjimų pirminė apskaita. Atsargų pirminė apskaita. Trumpa apskaitos registrų apžvalga. Ūkininko ūkio finansinė atskaitomybė. Išvados. Priedas (1).

Ištrauka

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, žemės ūkio agrariniais pertvarkymais buvo suformuota sudėtinga kaimo socialinė ir ekonominė sistema. Dabartiniu metu ji dar nėra tiek efektyvi ir konkurencinga, kad galėtų kaip lygi su Europos Sąjungos šalių žemės ūkio sistemomis veikti šioje žemės ūkio ir maisto produktų rinkoje. Todėl Lietuvos žemės ūkiui iškyla labai svarbūs ir sudėtingi uždaviniai pertvarkyti šią svarbią šalies ūkio šaką, jos valdymą ir organizavimą pagal rinkos ekonomikos reikalavimus, orientuojantis į Europos Sąjungos šalių dabartinę praktiką.
2004 m. pabaigoje buvo 465,4 tūkst. privačios žemės ūkio paskirties žemės savininkų ir naudotojų (be sodininkų bendrijų narių). Ūkininkų registre įregistruota 76,5 tūkst. ūkininkų ūkių. Vidutinis ūkio dydis Lietuvoje 2004 m. nuo 9,1 ha sumažėjo iki 8,1 ha. Jis daugiau kaip 2 kartus mažesnis už vidutinį dydį ES-15 šalyse.
Žemės ūkio visuotinio surašymo duomenimis (2003 m.), įregistruotų ūkininkų ūkių buvo 45 tūkst., o vidutinis ūkio dydis – 25,7 ha. [6].
Verslo žemės ūkyje kaip ir bet kurioje kitoje ekonomikos šakoje pagrindinis tikslas yra pajamos ir pelnas. Lietuvos ūkininko ūkio pagrindinį tikslą irgi reikėtų apibrėžti, kaip pajamų gavimo būdą, dirbant žemę, auginant augalus ir gyvulius, gaunant ir realizuojant jų produktus. Šios pajamos turi garantuoti ne minimalų, bet normalų gyvenimo lygį. Jos turi duoti ir pelną, reikalingą suinteresuotumui žemės ūkio verslu didinti, gamybai plėsti. Atlikti tikslius ūkio pajamų ir pelno skaičiavimus galima tik sukūrus ir įgyvendinus buhalterinės apskaitos vedimo sistemą.
Šios sistemos taikymas labai svarbus bendrajai žemės ūkio politikai formuoti ir įgyvendinti. Vykdant vieningą bendrąją žemės ūkio politiką, Europos Sąjungos valstybėse nuolat sekama situacija žemės ūkyje, vykdomas ūkininkų veikos ekonominės finansinės veiklos monitoringas. Tam tikslui tarnauja praeito šimtmečio septintame dešimtmetyje sukurtas ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT). Šis tinklas – tai valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema. Pagrindiniai šios sistemos naudotojai yra ES institucijos, šalių žemės ūkio ministerijos, organizacijos, atstovaujančios žemės ūkio produkcijos gamintojams, universitetai, mokslo tyrimo įstaigos.
Buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra privalomas visiems ūkininkų ūkiams. Apskaitą privalo tvarkyti tik ūkininkai, įregistravę savo ūkį ir gaunantys ar pretenduojantys gauti paramą iš valstybės (įskaitant paramą gazolių akcizui grąžinti) ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą. Jeigu ūkininkui nerūpi finansinė parama ir jis nesiruošia kreiptis į banką dėl paskolos, taip pat nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, jam nebūtina tvarkyti ūkio veiklos apskaitos.
Europos sąjunga, siekdama paspartinti šalių kandidačių pasirengimą narystei, 1999 m. inicijavo "Specialiąją žemės ūkio ir kaimo plėtros programą" (SAPARD), kurios pagrindinis tikslas – remti narystei besirengiančių šalių žemės ūkio modernizavimą bei konkurencingumo didinimą, ES taikomų aplinkosaugos, veterinarinių ir higienos standartų perėmimą, kaimo plėtrą ir alternatyvių pajamų kaimo vietovėse skatinimą.
Pasirašęs sutartį su Nacionaline mokėjimų institucija, lėšoms iš SAPARD programos gauti, ūkininkas įsipareigoja naudoti šias lėšas pagal sutartyje apibrėžtą paskirtį, nustatyta tvarka ir pagal finansines taisykles. Ūkininkas turi periodiškai apskaityti, kaip panaudojami pinigai ir kokių pasiekta rezultatų.
Nors SAPARD programa jau baigiasi, tačiau ūkininkams yra realios galimybės ES struktūrinių fondų parama pasinaudoti. Tačiau šiai, kaip ir SAPARD paramai gauti, pirmiausia būtina parengti verslo planą. Kaimo plėtros 2004-2006 m. plane numatyta, kad ūkininkai, ketinantys pasinaudoti parama pagal šio plano priemones įsipareigoja ūkio veiklos buhalterinę apskaitą tvarkyti laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Lietuvos 2004-2006 m. Bendrajame programavimo dokumente numatyta, kad paramos besikreipiantys subjektai turi tvarkyti buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Ūkininkai, pretenduojantys gauti ES struktūrinių fondų paramą, buhalterinę apskaitą gali tvarkyti dvejybine arba paprastąja apskaitos sistema:
Ketinimas pasinaudoti parama - ne vienintelė priežastis, dėl kurios ūkininkui rekomenduojama vesti savo ūkio apskaitą. Šių dienų ūkininkui neužtenka vien žemę dirbti. Jis dar turi sugebėti orientuotis rinkoje, planuoti ūkio veiklą, priimant teisingus verslo sprendimus ir pasiekti norimus tikslus.Ūkio veiklai planuoti ir darbams organizuoti reikia skirti labai daug laiko. Su žemės ūkiu susijusios veiklos planavimas labai sudėtingas procesas, jeigu laikomasi pagrindinių reikalavimų.Viena iš svarbiausių planavimo sąlygų yra operatyvi ir patikima informacija, kurią galima gauti tvarkant ūkio buhalterinę apskaitą.
Mūsų šalyje ūkininko ūkio buhalterinė apskaita yra palyginti nauja sritis. Plačiau apie ją pradėta kalbėti tik 2000 metais, o iki tol žiūrėta su dideliu nepasitikėjimu. Dabar žemdirbiai pradėjo suprasti jos svarbą, tačiau rimtesnės apskaitos ryžtasi imtis ne kiekvienas. Vieni bijo rizikuoti, kiti nesupranta, kokią gaus iš to naudą.
Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaita reikalinga:
Ūkininkams, kad jie galėtų įvertinti savo ūkinę veiklą, jos rezultatus ir apskaičiuoti savo veiklos efektyvumą siekdami gauti valstybės paramą ir banko paskolas;
Valstybės valdžios institucijoms, kad jos galėtų reguliuoti žemės ūkio ekonominius santykius, rengti kaimo plėtros ir paramos ūkininkams programas; ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-10-01
DalykasApskaitos kursinis darbas
KategorijaApskaita
TipasKursiniai darbai
Apimtis30 puslapių 
Literatūros šaltiniai6 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis57.96 KB
Autoriusnina
Viso autoriaus darbų17 darbų
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/Dėstytojasdoc. dr. S. Palubinskienė
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
FakultetasEkonomikos ir vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Ukininko ukio veiklos apskaita dvejybine sistema [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 30 puslapių 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 2 Klasė/kursas
  • doc. dr. S. Palubinskienė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą