Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Apskaita>Apskaita verslo įmonėje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Apskaita verslo įmonėje

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Įvadas. Turtas. Turto sąvoka, jo kilmė ir formavimosi prielaidos. Turto formos ir principai, nuosavybės teisės į turtą. Turto samprata įmonės apskaitos tvarkymo sistemoje. Turto klasifikavimas. Apskaita. Apskaitos sistemos efektyvumo sąlygos, uždaviniai, principai. Buhalterinės apskaitos rūšys, jos organizavimo būdai. Išvados.

Ištrauka

Šiame skyriuje bus išsamiai panagrinėta turto sąvoka, jo kilmė ir formavimosi prielaidos. Aptarsime, į ką skirstomas turtas bei kokios yra jo formos, principai. Taip pat bus apžvelgtos nuosavybės teisės į turtą bei jų sudedamosios dalys.
1.1. Turto sąvoka, jo kilmė ir formavimosi prielaidos
"Turtą paprastai suvokiame kaip savininkui ar jų grupei priklausančias ekonominę ir socialinę vertę turinčias gėrybes. Turto kategoriją galima nagrinėti kaip būdą žmonėms savintis gamybinio ir negamybinio naudojimo daiktus." (Stačiokas, R., 2005, p. 5)
Buhalterinėje apskaitoje turtas suvokiamas kaip materialiosios ir nematerialiosios finansinės vertybės, kurias valdo bei naudoja ir kuriomis disponuoja ūkio subjektas. Naudojant šias finansines vertybes tikimasi gauti ekonominės naudos. Kitaip tariant, turtas – nuosavybės teisėmis įmonės savininkams priklausanti ekonominių išteklių išraiška.
Pagrindinė turto kaip nuosavybės teisių objekto atsiradimo priežastis buvo visuomenės gamybinių jėgų augimas. Žmogui išmokus gaminti ne tik akmeninius, bet ir metalinius darbo įrankius, vietoj skurdaus pirmykščio medžioklės ūkio ir gatavo maisto rinkimo pakankamai išsiplėtojus gyvulininkystei, žemdirbystei ir amatinei gamybai, kolektyvi bendruomeninė gamyba pasidarė nebūtina. Susidarė galimybė kaupti turtus atskirų asmenų rankose. Tobulėjant gamybos priemonėms ir kylant darbo našumui, atskiras žmogus galėjo pereiti prie individualaus ūkio, gaminti produktus savo jėgomis be kitų giminės bendruomenės narių tiesioginės pagalbos.
Gyvulininkystės ir žemdirbystės išskyrimas reiškė, kad atsirado visuomeninis darbo pasidalijimas. Iš pradžių atskiros bendruomenės, o paskui ir atskiri bendruomenių nariai ėmė verstis skirtingomis gamybinės veiklos rūšimis.
Greta žemdirbystės bei gyvulininkystės rutuliojosi ir kitos gamybos rūšys. Žmonės išmoko žiesti indus iš molio, atsirado rankinis audimas. Ypač didelę reikšmę turėjo atradimas, kaip lydyti metalą – iš pradžių varį, o po to žalvarį. Plėtojosi amatinė gamyba, ir bendruomenėse pamažu atsirado žmonių, nuolat besiverčiančių amatais.
Iš pradžių mainai vykdavo tarp gimininių bendruomenių. Tai, ką jos mainydavo ir ką mainais gaudavo, buvo bendruomenės turtas. Tačiau tolesnė darbo pasidalijimo ir mainų raida vis labiau ardė bendruomeninį turtą. Atskiros šeimos, seniau įėjusios į gimininę bendruomenę ir naudojusios geresnius darbo įrankius, pradėjo atsiskirti ir savarankiškai ūkininkauti. Giminė suskildavo į dideles patriarchalines šeimas, o vėliau ir didelės patriarchalinės šeimos viduje ėmė išsiskirti atskiros šeimos, kurios gamybos įrankius, gyvulius pavertė savo privačiu turtu.
Taigi privačios nuosavybės teisės į turtą atsirado pirmykštėje ekonominės raidos stadijoje, vis didėjančio darbo pasidalijimo sąlygomis.
Tikriausiai tol, kol žmogus gamino vien sau vartoti, turto sąvoka vargu ar buvo reikalinga. Kiekvienam buvo aišku, kad niekas negali pretenduoti į kito vartojamą daiktą. Turto kaip nuosavybės teisių objekto sampratos prireikė tada, kai žmogus ėmė gaminti daugiau, negu suvartojo. Tada reikėjo apibrėžti, kam priklauso, tarkime, atskiro gamintojo pagaminti ir jo nevartojami daiktai. Paaiškėjus, kad juos įmanoma keisti į kitų gamintojų padarytus ir pačių nevartojamus daiktus, buvo įteisinta savo darbo produktų nuosavybės samprata.
"Bet koks turtas – tai žmonių savitarpių gamybos ir mainų santykių padarinys. Be šitokių santykių nuosavybės teisių į turtą atsirasti negali. Ši tezė, pavyzdžiui, iliustruojama paprastu teiginiu, kad "vienišas Robinzonas jokios nuosavybės savo saloje neturėjo, nes nebuvo kam jos perleisti" (Lietuvių enciklopedija, 1960, p. 495). Vadinasi, turtas kaip nuosavybės teisių objektas gali formuotis tik kai žmonės tam tikro darbo būdu pasiima ir pritaiko savo poreikiams gamtos medžiagas ir produktus, po to gali juos atitinkamai perleisti (mainyti) vieni kitiems. Šios rūšies santykiai – tai individų, jų grupių tarpusavio ekonominiai santykiai." (Stačiokas, R., 2005, p. 9)
Teigiama, kad turtas ir jo apropriacija (daiktų savinimasis) – tarpusavyje susiję, bet savarankiški visuomeniniai reiškiniai. Kol kas nesutariama, ar apropriacija – turto kaip nuosavybės teisių objekto priežastis, ar turtas – apropriacijos priežastis. Šiuo atveju daiktų savinimosi procesas nagrinėjamas individo arba kolektyvo požiūrio į gamybos priemones ir produktus "kaip savus". Tokiu būdu turtas kaip nuosavybės teisių objektas prilyginamas visuotinėm turtinėm valdymo, naudojimo ir disponavimo formom, apibrėžiamas kaip "...materialiniai visuomeniniai santykiai, kylantys tarp žmonių dėl gamybos priemonių valdymo, taip pat produktų naudojimo ir disponavimo" (Kopoлев, Б., 1991, p. 28-29).
1.2 Turto formos ir principai, nuosavybės teisės į turtą
Istoriškai susiklostė ir egzistuoja dvi turto formos: privatus (individualus) ir vadinamasis viešasis turtas.
• Privatus turtas yra gamybos varikis, rinkos pradinis taškas. Judėdamas ir dalyvaudamas gamyboje jis virsta kapitalu. Kuo didesni bus gamybos mastai, tuo sparčiau reikšis pagrindinė turto funkcija – kaupimas. Privataus turto ištekliai (sudedamosios dalys) yra pastatai, įrengimai, mašinos, žaliavos ir medžiagos, žemės ūkyje – žemė.
• Viešąjį turtą valdo bei tvarko valstybė per savo institucijas. Todėl jis dažniausiai traktuojamas kaip valstybinis turtas. Jam priskiriami teritoriniai ir kiti vidaus vandenys, jūrų krantai, naudingosios iškasenos, istorijos, kultūros objektai. O likusią viešojo turto kaip viešosios nuosavybės teisių objekto dalį eksploatuoja juridiniai asmenys. Jį galima perleisti kitiems.
Viešoji turto forma pasižymi dviem teisinėmis atmainomis: išimtinis valstybės turtas ir civilinėje apyvartoje funkcionuojantis viešasis turtas kaip viešosios nuosavybės objektas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-11-06
DalykasApskaitos referatas
KategorijaApskaita
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai6 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis22.07 KB
AutoriusX
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasPareigis
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasKauno humanitarinis fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Apskaita verslo imoneje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Vilniaus Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • Pareigis
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą