Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Apskaita>Apskaitos raida
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Apskaitos raida

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Įvadas. Ūkinės apskaitos ištakos Lietuvoje. Buhalterinės apskaitos raidos periodizavimas ir jos tyrimas Lietuvoje. Išvados.

Ištrauka

Ūkinės apskaitos ištakų iki šiol niekas nėra tyrinėjęs. Specialios literatūros šiuo klausimu kol kas nerasta. Tokiu atveju belieka ieškoti analogiškų apskaitos atsiradimo veiksnių kaimyninėse šalyse. Nuodugniau įsigilinus į šį klausimą, prieita prie išvados, kad labiausiai su Lietuvos ūkinės apskaitos raida buvo susijusios Vokietija ir Prancūzija. Italijoje, Graikijoje ūkinės apskaitos ištakos pirmiausia buvo siejamos su prekybos ir prekinių-piniginių santykių plėtojimu, o Vokietijoje, Prancūzijoje, kartu ir Lietuvoje ūkinės apskaitos atsiradimas labiausiai susijęs su gamybinių jėgų išsivystymu žemės ūkyje. Antra, baudžiaviniai-feodaliniai santykiai Lietuvoje įsigalėjo gerokai vėliau negu kaimyninėse slavų ir germanų šalyse. Todėl žemdirbystė Lietuvoje buvo intensyvinama kiek kitaip. Savita buvo ir Lietuvoje vyriausybės vykdoma agrarinė politika. Dėl šių ir kai kurių kitų priežasčių ūkinė apskaita Lietuvoje atsirado kur kas vėliau negu labiau išsivysčiusiose Vakarų Europos valstybėse.
Nuosekliai nagrinėti buhalterinę apskaitą XIX-XX a. pradžioje visos Lietuvos teritorijos mastu trukdo ta aplinkybė, kad atskirose jos dalyse, priklausomai nuo pavaldumo, apskaita buvo vedama skirtingai. Dėl to, nagrinėjant buhalterinės apskaitos raidą, atskirai apžvelgiama kiekviena jos dalis: tiesiogiai Rusijos administruota pietvakarių Lietuva (Užnemunė) ir Vakarinė Lietuva (Klaipėdos kraštas). Tačiau tiksliai apibūdinti buhalterinės apskaitos būklę kiekvienoje šių Lietuvos dalių neleidžia duomenų stoka. Ir visgi iš negausių šaltinių galima susidaryti bendrą vaizdą apie buhalterinės apskaitos būklę atitinkamose Lietuvos dalyse, apie jos ypatybes.

Ūkinės apskaitos atsiradimas Lietuvoje siejamas su kilnojamo ir nekilnojamo turto, maisto atsargų, gyventojų surašymu. Tuo tikslu buvo daromi specialūs įrašai, kurie literatūroje vadinami inventoriais. Šis pradinis apskaitos objektų registravimas vadinamas inventorine apskaita.
Istoriografiniai šaltiniai rodo, jog inventorinė apskaita buvo vedama dar tais laikais, kai Lietuva dar nebuvo atskirta nuo aisčių. Tuometinėms aisčių gentims reikėjo inventorinės apskaitos prekiaujant su kaimyninėmis valstybėmis. Manoma, jog inventoriai buvo sudaromi įvežant į Lietuvą prekes (druską, geležį, audinius, įvairius ginklus). Panašiai buvo apskaitomos ir eksporto prekės (medus, vaškas, kailiai, gintaras).
Tuometinę inventorinę apskaitą papildė savita skaičiuojamoji priemonė – lazdelė skaičiams žymėti. Tokia lazdelė yra tarsi savotiškas kvitas, vekselis atsiskaitant prekyboje. Lazdelėje buvo įpjaunami randeliai, kurie rodė kam nors įteiktų prekių, pvz., kailiukų, skaičių. Paskui lazdelė skeliama pusiau taip, kad abiejose pusėse liktų randelių žymės. Vėliau, sudėjus abi, matyti, kiek yra tokių įpjovimų. Naujus įpjovimus galima padaryti tik abi puses sudėjus. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-03-03
DalykasApskaitos referatas
KategorijaApskaita
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai5
Dydis19.86 KB
AutoriusDinka
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2008 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/Dėstytojasdoc. dr. S. Palubinskienė
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
FakultetasEkonomikos ir vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Apskaitos raida [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 4 Klasė/kursas
  • doc. dr. S. Palubinskienė
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą