Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Apskaita>Kaupimai apskaitoje. Sąskaitų koregavimas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Kaupimai apskaitoje. Sąskaitų koregavimas

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

Kaupimai apskaitoje. Kas yra ataskaitinis ir apskaitinis laikotarpiai. Apmokėjimas sutampa su pajamų uždirbimu. Uždirbtos, bet dar neapmokėtos sukauptos pajamos. Apmokėtos, bet dar neuždirbtos (ateinančių laikotarpių) pajamos. Patirtos, bet dar neapmokėtos sukauptos sąnaudos. Apmokėtos, bet dar nepatirtos ateinančių laikotarpių sąnaudos. Sąskaitų koregavimai. Ilgalaikio turto nusidėvėjusios dalies priskyrimo sąnaudoms apskaita. Uždirbtų, bet neapmokėtų (sukauptų) pajamų apskaita. Apmokėtų, bet dar neuždirbtų (ateinančių laikotarpių) pajamų apskaita. Patirtų, bet dar neapmokėtų (sukauptų) sąnaudų apskaita. Apmokėtų, bet dar nepatirtų (ateinančių laikotarpių) sąnaudų apskaita.

Ištrauka

Įmonių veikla yra nenutrūkstama, tuo tarpu buhalterinės apskaitos procesas dėl pačios jo esmės – diskretus (atskirtas). Nemažai ūkinių faktų dokumentuojama ne nuolatos, bet jiems įvykus ar tam tikrai stadijai pasibaigus.
Nuolatos kyla didelis pavojus, kad tam tikri ūkiniai faktai nebus atspindėti finansinėje atskaitomybėje, taigi joje bus pateiktas iškreiptas įmonės ir joje vykstančių procesų vaizdas. Nemažai nuolat vykstančių ūkinių operacijų registruojami tik tam tikrais nustatytais momentais, pavyzdžiui, mėnesio ar netgi finansinių metų pabaigoje.

Kaupimo principas yra vienas svarbiausių konceptualių laisvosios rinkos apskaitos nuostatų. Jis reikalauja, kad ūkiniai faktai apskaitoje būtų fiksuojami jau įvykę: uždirbamos pajamos turi būti registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o jas uždirbant patirtos sąnaudos tada, kai jos patiriamos, nepriklausomai nuo pinigų gavimo ar išmokėjimo.
Duomenų kaupimo principas numato, kad pajamos laikomos uždirbtos tada, kai produkcija yra parduota (išsiųsta pirkėjui), o paslaugos suteiktos, nesvarbu, pirkėjai sumokėjo už šias prekes ar ne.
Pajamų ir sąnaudų tarpusavio palyginimas rodo įmonės veiklos rezultatą – per laikotarpį uždirbtą pelną ar patirtą nuostolį.
Įmonių veikla yra nenutrūkstama, dešimtys ar net šimtai operacijų atliekama tuo pačiu metu, tik skirtingais momentais pradedama ir baigiama. Nenutrūkstamos įmonių veiklos rezultatyvumas gali būti nustatomas tik ją suskaidžius į tam tikrus laikotarpius (dažniausiai – metus) ir išvedant tų laikotarpių veiklos rezultatus.
Apskaitinis laikotarpis yra įmonių vadovų ar apskaitininkų nustatytas laikotarpis, kuriam pasibaigus nustatomi įmonės veiklos rezultatai.
Ataskaitinis laikotarpis yra valdžios arba įmonės savininkų nustatytas laikotarpis, kurio veiklos rezultatus įmonės privalo pateikti savininkams bei atitinkamoms valdžios institucijoms.

Kodėl valdžia apskaitą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose vartoja ne tik ataskaitinio, bet ir kitą – apskaitinio laikotarpio sąvoką? Niekas negalėtų pasakyti, kas yra ataskaitinis laikotarpis – metai, ketvirtis, mėnuo ar savaitė. Kai kurios įmonės labai detaliai apskaičiuoja savo veiklos rezultatus kas mėnesį, o kitos netiksliai tai daro ir metams pasibaigus.
Pagrindinį ataskaitinį (ir apskaitinį) laikotarpį nustato valdžia. Lietuvoje, kaip ir visose kitose šalyse, jis lygus vieneriems metams, o jie, visiškai nebūtinai turi sutapti su kalendoriniais metais. Finansiniams metams pasibaigus kiekviena įmonė suveda tų metų veiklos rezultatus ir pateikia juos savininkams bei valdžiai.
Tačiau ataskaitinis (apskaitinis) laikotarpis gali būti dalijamas į smulkesnius nei metai laikotarpius. Smulkesniųjų laikotarpių rezultatų suma atitiktų bendrą metinį rezultatą. Apskaitiniu laikotarpiu pasirinkus savaitę, kiekvienos savaitės pabaigoje reikėtų nustatyti tos savaitės veiklos rezultatus. Apskaitiniu laikotarpiu pasirinkus mėnesį, šiuos darbus reikėtų atlikti kiekvieno mėnesio pabaigoje. Praktikoje pasirenkamas kompromisinis variantas: tikslūs veiklos rezultatai apskaičiuojami tik finansiniams metams pasibaigus, o ketvirčio pabaigoje – apytiksliai. Tai netrugdo įmonėms apskaičiuoti kai kuriuos dalinius rodiklius net kiekvienos savaitės pabaigoje, bet nemažai sąnaudų apskritai įmanoma nustatyti ne dažniau kaip kartą per mėnesį. Pavyzdžiui, įmonės vadovų atlyginimai – mėnesiniai, sieti jų dydį su kiekvienos dienos rezultatais itin sudėtinga. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-04-27
DalykasApskaitos referatas
KategorijaApskaita
TipasReferatai
Apimtis13 puslapių 
Literatūros šaltiniai3
Dydis20.52 KB
Autoriusdovilė
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasLiucija Budrienė
Švietimo institucijaKlaipėdos valstybinė kolegija
FakultetasVerslo fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Kaupimai apskaitoje. Saskaitu koregavimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 13 puslapių 
  • Klaipėdos valstybinė kolegija / 2 Klasė/kursas
  • Liucija Budrienė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą