Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Apskaita>Buhalterinė apskaita (16)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Buhalterinė apskaita (16)

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930313233343536373839404142
Aprašymas

Įvadas. Buhalterinė sąskaita. Buhalterinių sąskaitų sandara ir rūšys. Sąskaitų klasifikavimas. Sąskaitų klasifikavimas pagal ekonominį turinį. Sąskaitų klasifikavimas pagal paskirtį ir naudojimo būdą. Sintetinės ir analitinės sąskaitos, subsąskaitos. Sintetinių ir analitinių sąskaitų ryšys. Sąskaitų planas. Sąskaitų plano struktūra. Lygių nustatymas sąskaitų plane. Sąskaitų plano ir finansinės atskaitomybės ryšys. Dvejybinis įrašas. Išvados. Išnašos. Priedai (17).

Ištrauka

Apskaitos istorija siekia iki 4000 pr. m. e., kai buvo pradėta registruoti finansinias ir kitas operacijas. Maždaug tuo metu įvairūs apskaitos būdai į Europą atkeliavo iš Indijos, Kinijos ir arabų šalių.
Manoma, kad apskaitos užuomazgos atsirado dar pirmykštėje santvarkoje. Tada kiekvienas žmogus atsimindavo kiek ir ko jisai turi. Atsiradus gentims, svarbesnius procesus pradėjo registruoti ir analizuoti genčių vadai ir to pasekoje priimti sprendimus. Kuo labiau dalinosi darbai ir daugiau atsirasdavo bendro inventoriaus to labiau iškildavo apskaitos reikšmė.
Labai didelę reikšmę apskaitai atsirasti turėjo amatų, žemės ūkio darbų ir prekybos atsiradimas. Plėtojantis ūkiui atsirado raštas, skaičiai ir pati apskaita. Apskaita ir organizacinis darbas neatskiriami, nes ūkinių operacijų registravimas ir sisteminimas sudaro galimybes priimti sprendimus, duoti nurodymus ir kontroliuoti jų vykdymą.
Tobulėjant apskaitos technologijoms ir kylant pragyvenimo lygiui didėjo apskaitos reikšmė.
Šio darbo tikslas yra sužinoti apie buhalterinės apskaitos sąskaitas, sąskaitu plana ir dvejibinio įraso reiksmę apskaitai.
Apskaita – ekonominės informacijos atpažinimo, matavimo ir pateikimo procesas, leidžiantis informacijos vartotojams daryti apgalvotus sprendimus.
Apskaitoje vieni iš svarbiausių elementų yra sąskaitos, sąskaitų planai, dejibiniai įrašai ir t.t. Be ju sunkiai išsiverstų kiekviena įmonė.
Sąskaita- tai informacijos kaupimo ir grupavimo būdas ūkio subjekto turtui, nuosavam kapitalui, įsipareigojimams, pajamoms ir sąnaudoms nustatyti per ataskaitinį laikotarpį.
Įmonės buhalterinei apskaitai naudojama nemažai įvairių sąskaitų, nes yra didelė apskaitos objektų įvairovė. Sąskaitų visuma sudaro jų sistemą. Geriau pažinti sąskaitų sistemą padeda jų klasifikavimas, tai yra suskirstymas į vienarūšes grupes. Didžiausią reikšmę turi sąskaitų klasifikavimas pagal šiuos du požymius: pagal ekonominį turinį ir pagal paskirtį ir panaudojimo būdą. Apskaitos informacijos vartotojams reikalingos skirtingo detalumo žinios. Išorės vartotojams, taip pat įmonės valdymo darbuotojams reikia apibendrinančios informacijos apie įmonės turtinę bei finansinę būklę ir veiklos rezultatus. Tokią informaciją galime rasti balanse ir kitose ataskaitose. Įmonės valdymo darbuotojams ir specialistams reikia labai išsamių žinių apie turimus išteklius, jų susidarimo šaltinius ir naudojimą. Todėl apskaitoje yra naudojamos sintetinės,analitinės ir subsąskaitos.
Sąskaitų planas-tai sąrašas sąskaitų, kuriuose sukaupiama informacija, parodanti ūkio subjekto turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas.
Praktiškai neįmanoma nustatyti vieno sąskaitų plano visoms įmonėms, nes nerastume net ir dviejų visiškai vienodų įmonių kurių veikla būtų tapati. Pavyzdinis sąskaitų planas yra tik orientacinis, tai yra apytikris, padedantis orientuotis naujoje apskaitos sistemoje. Jis paaiškina, kokia tvarka reikėtų grupuoti ir kaupti apskaitos duomenis, kad galima būtų gauti reikiamą informaciją išoriniams jos vartotojams. Įmonė turi sudarytą savo individualų sąskaitų planą, atsižvelgiant ne tik į išorinius, bet ir į vidinius informacijos poreikius. Šį planą įmonės gali naudoti pagal savo informacinius poreikius bei vidaus kontrolės ypatumus, įmonė gali siaurintį arba papildytį sąskaitų planą įvesdama daugiau ar mažiau analitinių sąskaitų. Kiekvienoje įmonėje sąskaitų planas turėtų būti rengiamas naudojantis bendrais sąskaitų plano principais , gauta informacija turi tenkinti išorės ir vidaus informacijos vartotojus. Sąskaitų plano informacija turi atitikti finansinių ataskaitų rodiklių reikalavimus pagal Verslo Apskaitos Standartus.
Dvejibinis įrašas – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo būdas, kai kiekvienos ūkinės operacijos arba kiekvieno ūkinio įvykio vertė įrašoma į sąskaitos (sąskaitų) debetą, o jai lygi suma – į kitos sąskaitos (sąskaitų) kreditą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-04-01
DalykasApskaitos kursinis darbas
KategorijaApskaita
TipasKursiniai darbai
Apimtis39 puslapiai 
Literatūros šaltiniai8
Dydis60.27 KB
Autoriuselickaa
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2007 m
Klasė/kursas1
Failo pavadinimasMicrosoft Word Buhalterine apskaita (16) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą